Iki šios kelionės turėjau suformuotą nuomonę, kad į Egiptą galima keliauti tik su “viskas įskaičiuota” paketu, objektus aplankyti – tik su gidais, na, o visa šalis yra nesaugi ir nepatogi keliauti savarankiškai. Tačiau visai neplanuotai kilusi idėja skristi į Egiptą ne tik pakeitė šį požiūrį, bet ir parodė, kad Egiptas yra labai gera vieta keliauti savarankiškai, aišku, jei žinai svarbiausius dalykus apie draudžiamas vietas, saugomas teritorijas ir kad keli pinigai atveria visus kelius.

Pradžioje galvojome nuomotis mašiną, tačiau prisiskaitę, kaip sunku pervažiuoti kelio atkarpą Cairo – Luxor, nusprendėm imi traukinius ir vidinius skrydžius. Viduje Egipo skrydžiai gana pigūs, koronos testo daryti nereikia, tad sprendimas buvo visai patogus.

Miestuose planavome naudotis Uber arba Careem paslaugomis, galiausiai išbandėme tuk tuką, metro, keltus ir arklius – nusimušėme kainą žemiau taksi, tad, nors ir širdy buvo gaila arklio, pasinaudojame ir šia turistų pramoga. Tuk tukas buvo labai patogus kirsti turgų, na, o vengtas metro (dėl žmonių kiekio ir koronos), pasirodė visai patogus ir greitas. Tiesa, moterys ir vyrai turi būti skirtinguose vagonuose, todėl reikėjo iš anksto susitarti, kur lipame.

Luxore ir Aswane plaukiojome keltu. Aswane vieno persikėlimo kaina – 5 EGP, Luxore pradžioje neradome oficialaus kelto ir naudojomės vietinių perkėlėjų paslaugomis už tą pačią kainą (20 EGP keturiems). Greičiausiai, prie gerų laikų jie net nekalbėtų su mumis dėl tokios kainos, tačiau sunkūs laikai palietė visus. Kaina ta pati, perkelia greitai, nebuvo priežasčių nesinaudoti paslauga.

Iš Aswano į Luxorą keliavome traukiniu. Kiek skaitėme, visur buvo rašoma, kad bilietus nusipirkti labai sudėtinga, tačiau nepastebėjome nieko sunkiau kaip kad pirkdami bilietus Ukrainoje – parodai miesto pavadinimą, laiką, pasakai klasę ir pirštais parodai, kiek reikia. Čia taip pat moterys ir vyrai stovi atskirose eilėse, visas sunkumas greičiau prieš šalia stovintį vyrą įkišti pro langelį ranką su pinigais ir rėkti “Luxor”. Vėliau prasideda dialogas ir ramiai išsiaiškini, ko nori. Įlipant į vagoną reikia mokėti arabų-indų skaičius, kitaip nežinosi, ar tinkamas vagonas. Traukinio krypties niekur nerašė, klausėme aplinkinių.

Žemiau aprašyti mūsų 10 dienų kelionės planas ir ką pamatėme.

1 diena: piramidės!

Gizos piramidės

Pačios laukiamiausios, visų išpopuliarintos piramidės, vienas lankomiausių Egipto objektų. Atvykę tikėjomės kažko didesnio ir įspūdingesnio, pradžioje šiek tiek nusivylėme (jautėmės, lyg kažkas per projektorių rodytų piramides), tačiau pasivaikščiojus likom apžavėti. Įlindome į Cheopso piramidės vidų, buvo įdomu, tačiau Dahshur lenktosios piramidės vidus daug įdomesnis (ir pigesnis!). Nuo hostelio stogo sfinksas atrodė kaip žaislinis, tačiau jau esant prie ir už jo matant piramides sutikome, kad tai dėmesio vertas objektas. Pats Gizos piramidžių lankymas yra brangus, matosi, kad stengiamasi uždirbti iš užsieniečių lankytojų.

Memphis, Saqqara ir Dahshur piramidės

Pradžioje galvojome, kad po Gizos jau bus neįdomu, tačiau kaip klydome! Taip, iš išorės Gizos piramidės daug įspūdingesnės, tačiau buvimas beveik vieniems prie šių piramidžių palieka nepaprastą įspūdį. Taip pat, šios piramidės yra dykumoje, o ne šalia miesto. Dvejojome dėl ėjimo į Dashur lenktosios piramidės vidų, tačiau tikrai buvo verta.

Saqqara piramidei reikia pasilikti stipriai daugiau laiko, mes nusivėlinome ir nebespėjome patekti į jos vidų. Tai buvo paskutinis tos dienos objektas, tai daug noro landžioti nebebuvo, bet ji tikrai verta dėmesio. Aplinkui zuja vietiniai ir siūlo parodyti “slaptus” kambarius tik mums už ypatingą kainą. Lengva apsigauti, tačiau reiktų žinoti, kad visi tie slapti kambariai jau įeina į bilieto kainą, išskyrus užrakintus, į kuriuos lankytojai ir turėtų būti neįleidžiami.

Skaityti: Egiptas: Piramidės, islamiškas Kairas ir tips’ų prašinėtojai

2-3 diena: White Desert nacionalinis parkas

Kadangi asmeniškai labai mėgstu dykumas, tai šis nacionalinis parkas buvo viena geriausių patirčių. Važiavome su vairuotoju, viskas buvo suplanuota: maitinimas, nakvynė, objektai. Kadangi šiaurės Egiptas yra gana saugoma teritorija, nenorėjome važiuoti savarankiškai ir užstrigti pakeliui su pasų kontrolės tikrintojais. Nepaisant to, kaip man patiko ši pramoga, manau, kad daug geresnė patirtis būtų važiuojant savarankiškai – dauguma objektų ir nakvynės vietų pažymėta, žmonių yra, pasiklysti beveik neįmanoma. Taip, vairuotojas parodė kelias geras vietas (pavyzdžiui, nusileidimą nuo stačios kopos su lenta), tačiau tikiu, kad gerai išnaršius žemėlapius ir aprašus, būtume radę tas vietas ir patys. Kas smagu, kad šuoliuojant per kopas ir stringant smėlyje nereikėjo sukti galvos, kas bus, jei užstrigsime – mūsų vairuotojas būtų išsikvietęs kokį draugą ir problema būtų išspręsta.

Dėl žmonių kiekio mūsų atveju pasisekė – koronos laiku žmonių nedaug, anksčiau buvo nacionalinis parkas buvo didžiulis stovyklavimo laukas. Dabar galėjome pabūti vieni ir pasidžiaugti tyla.

Į mūsų planą neįėjo Siwos oazė, norėčiau kažkada dar ten apsilankyti – tikrai verta dėmesio vieta.

Skaityti: Egiptas: naktis po žvaigždėtu Sacharos dangumi

4 diena: Islamiškasis Kairas ir Khan Al-Khalili turgus

Man labai patinka įvairių šalių turgūs – juose visada pamatai, kaip žmonės gyvena, kaip elgiasi, ką mėgsta. Visada renkamės ne tik populiariausius, bet ir mažiau populiarius turgus – pradžioje pažiūrime gražiąją pusę, o vėliau jau ir tikrąją, kur apsiperka vietiniai.

Į turgų atvykome nuo pat ryto, ir, pasirodo, stipriai per anksti – miestas dar tik kėlėsi, prekybininkai dar buvo tik pradėję krauti savo prekes. Pirmosios musulmonės jau pirko mėsą ir prieskonius, viską buvo galima gauti greitai ir be eilės. Turgus yra islamiškame, viename konservatyviausiame rajone, turėjom susiradę maršrutą su lankomais objektais. Dalį aplankėme, dalį praleidome.

Labai norėjau patekti į turgaus “užkulisius”, radome ir juos. Ten buvo gaminama viskas, kas parduodama pagrindiniame turguje. Ši dalis buvo pati įdomiausia, jausmas, kaip einant per amatų kiemą. Vietiniai mielai rodė, kaip gamina, galima čia būtų praleisti ir visą dieną, bet kelionės kompanionai skubino – laukė dar visas miestas.

Pradžioje galvojome, kad turgui skirsime pusė dienos, tačiau rezultate čia praleidome visą dieną – kad ir kokį objektą norėjome aplankyti, kelias vedė per turgų. Tad labai neplanuotai turėjome galimybę pamatyti turgų ryte, kai jis dar švarus ir gaivus, sausakimšą ir nuo karščio leipstantį per pietus, na, ir pakankamai įspūdingą vakare. Vakare turgus turi visai kitokį veidą – žmonių yra nesuskaičiuojamas kiekis, gatves kerti perlipus per tvoras (ėjome iš paskos vietiniams, nesavivaliavome), brauniesi per žmones lyg kaip per didžiausią miesto šventę bandydamas pasiekti sceną. Mano didžiausia klaida buvo dėvėti basutes – braunantis kojas pradėjo niežtėti, vakare vos jas atploviau, oda buvo paraudusi ir išberta. Na, bent neparsinešiau kartu jokių gyvių.

Skaityti: Egiptas: Piramidės, islamiškas Kairas ir tips’ų prašinėtojai

Al azhar parkas

Buvau prisiskaičius, kad šį parką reikia lankyti vakare ir čia sutikti saulėlydį, tuomet pradeda atrodyti, kad esi Aladino mieste. Tikra tiesa, iš panoraminės aikštelės islamiško Kairo stogai atrodė kaip iš pasakos. Labai gražus parkas, kuriame negalima fotografuoti su fotoaparatais (nebent susimoki nemenką sumą). Su telefonais – prašom, fotografuokite kiek norite.

Parkas mokamas, jei ne tai, turbūt čia būtume sutikę saulėlydį kiekvieną vakarą.

5 diena: Aswan Philae šventykla ir Nubian Village

Pradžioj dvejojau dėl kelionės į Philea šventyklą, kadangi lankstynukuose rodoma tik mažoji jos dalis ir galvojau, gal jau gana tų griūvenų. Tačiau apslinkius šį šventykla paliko vieną didžiausių įspūdžių – nežinau, ar kad reikėjo plaukti į ją, ar kad buvo daug kambariukų ir buvo galima palandžioti, o gal tiesiog todėl, kad visiškai nieko nesitikėjau iš jos ir galiausiai likau sužavėta. Jau kelionės pabaigoje svarstėme, kas mus labiausiai patiko, tai ši šventykla patenka į top 3.

Nubian Village

Į šį kaimą norėjau vienintelė – kitiems jis pasirodė labai jau turistinė vieta. Iki kaimo plaukėme Nilu bent 40 min, plaukimas malonus, galima apžiūrėti žmonių nepaliestas Nilo vietas (bent jau taip sakė valties vairuotojas, kiek tiesios, kaip visad – nežinome). Kaimas gražus, spalvingas, su nedideliu turgumi, kuriame daug įdomių dalykėlių, kurių nemačiau niekur kitur. Virš daugumos durų prikaltas sudžiuvęs krokodilas. Krokodilai yra svarbus totemas Nubijos kultūrai ir tikėjimui, na, o šiais laikais, atneša daugiau turistų dolerių. Sutikome saulėlydį šiame kaime ir temstant parplaukėme Nilu. Labai mielas kaimas.

Skaityti: Egiptas: Garsusis Abu Simbel ir spalvotasis nubų kaimas

6 diena: Abu Simbel

Neabejotinai, vienas įspūdingiausių aplankytų objektų. Mūsų apsilankymo metu buvo beveik tuščia, galėjome ramiai apžiūrėti visus piešinius ir skulptūras. Planavome praleisti dvi valandas, galiausiai prabuvome gal keturias.

Abi šventyklos yra iškaltos uolose. Šiandien jos laikomas Ramzi II valdymo laikotarpio architektūros bei meno simboliais. Abi šios šventyklos yra perkeltos 200 m nuo senosios vietos, kadangi pastačius Asvano užtvanką, buvo bijoma paskandinti šias šventyklas vandenyje. Atidžiai žiūrint galima pamatyti pjūvius, į kuriuos buvo padalintos šventyklos.

Dauguma piešinių paryškinti, viliamės, kad laikantis autentiškumo kriterijų, tačiau iki galo nebuvome tikri. Abu Simbelio šventykla skirta paties Ramzio ir didžiųjų senovės Egipto dievybių Amono, Ra ir Ptah garbinimui. Šie trys dievai buvo labai gerbiami per senovės Egipto istoriją. Ra buvo „Ennead of Heliopolis“ vadovas, Amonas – Tėbų triados ir Memfio amatininkų Ptah vadovas. Šalia trijų yra pastatytas pats Ramzis – kaip ketvirtasis didysis Egipto dievas.

Skaityti: Egiptas: Garsusis Abu Simbel ir spalvotasis nubų kaimas

7 diena: Pirma pažintis su Luksoru ir bananų sala

Mumifikacijos muziejus

Į šį muziejų užsukome netyčia – iš tiesų planavome keliauti į Luksoro muziejų, apie kurį girdėjome daug gerų dalykų. Nepaisant to, kad ir užsukome per klaidą, muziejus buvo įdomus, supažindino su mumifikacijos procesu, buvo kelios mumijos ir sarkofagai. Muziejus labai mažas, o kaina, deja, nemaža. Aplankę pirmą patalpą klausėme kur toliau ir gavome netikėta atsakymą, kad čia ne pirma patalpa, o vienintelė.

Bananų sala

Bananų sala buvo minima daugelyje vietų apie Aswan ir šiek tiek buvau ją idealizavusi. Pirmą dieną Luksore hostelio šeimininkas mus nuvežė “į kaimą”. Na, jei tikėjomės pamatyti fermą ir kaimišką gyvenimą, tai ten buvo labai labai toli nuo to. Vietiniai augino rugius, kirto juos įrankiais, kuriuos Lietuvoje matėme tik muziejuose, aplinkui plytėjo bananų plantacijos. Su daug emocijų apžiūrinėjom bananmedžius, fotografavom juos. Priekyje ėjusi vietinė mergaitė nuskynė vieną bananą ir rodydama į jį mums sakė – “banana”. Taip, tikriausiai atrodėme kaip visiškai neišmanėliai, fotografuodamiesi prie jų. Įsivaizduoju, kad panašiai mums atrodytų, jei turistai fotografuotųsi prie mūsų obelų.

Vėliau sužinojome, kad ši teritorija ir yra bananų sala, tik turistus į ją atplukdo, jie susimoka už įėjimą ir gauna erdvius, sutvarkytus takus bananų giraitėje. Sala, iš tikro, nėra sala, o kodėl ją taip vadina, dar neišsiaiškinome.

Skaityti: Egiptas: Bananų sala ir ilgai lauktas Karnakas

8 diena: Luksoro turtai

Karalių slėnis (Valley of the Kings)

Slėnis garsėja savo gražiaisiais kapais, pasilikome šiam objektui pusė dienos. Į pagrindinę kainą įeina trys pasirinkti kapai, o į pačius gražiausius kapus reikia atskirai mokėti. Brangiausias – Tutanchamono kapas, kainuojantis 1000 EGP. Ši kaina mums pasirodė nenormali (eilinis egiptiečių pasipelnymas iš turistų) ir pasirinkome pigesnį, bet ne mažiau įspūdingą Ramsio V ir Ramsio VI kapą.

Vakarą prieš eidami į šį slėnį praleidome rinkdamiesi, į kokius kapus norime eiti. Deja, dalis pasirinktų buvo uždaryti (jie naudoja rotacijos principus) ir teko tenkintis tuo, kas yra.

Temple of Hatshepsut

Vietiniai šią vietą vadina “Hot chicken soup”. Pirmą kartą išgirdus pagalvojau, kad pasakiau kažkokią nesąmonę ir iš manęs šaiposi, vėliau supratau, kad čia vietinių juokelis. Atvykome į šią vietą septintą rytą, labai bijojome žmonių antplūdžio. Buvo galima pasirinkti traukinuką, kuris nuveš iki pat vietos. Na, bet mes būtume ne mes, sakome, einam pėsti. Ir jau tokį ankstyvą rytą jautėmės kaip karštoje keptuvėje – einant iki įėjimo nei vieno šešėlio, žemė dulkėta, saulė plešia kaip reikiant. Džiaugėmės, kad esame čia ne vidurdienį.

Tai – karalienės Hatshepsut šventykla. Ji buvo viena pirmųjų senovės Egipto faraonių. Hatshepsut šventykla yra vienas ryškiausių pasaulio architektūros šedevrų.

Skaityti: Egiptas: Luksoro turtai ir mašina be durelių

Medinet Habu Temple

Medinet Habu – naujosios karalystės faraono Ramzio III laidojimo šventykla. Šią šventyklą pasirinkome dėl geriausiai išsilaikiusių spalvų ant kolonų. Pati architektūra šiek tiek priminė Karnak ar Phile šventyklas (galiausiai visos šventyklos mums tapo panašios su tam tikromis išskirtinėmis detalėmis).

Šventykloje buvome vieni, slankiojome šešėliais (nes saulė kepino kaip reikiant) ir iš visų pusių apžiūrėjom kolonas. Ilgai svarstėm, ar dažai autentiški, ar truputį paryškinti egiptiečių tam, kad atvyktų daugiau turistų. Nusprendėme, kad bent jau šioje šventykloje turėtų būti autentiška (turbūt).

9 diena: Karnako šventykla

Pasilikome šią šventyklą pabaigai, kaip vieną įspūdingiausių šventyklų. Pradžioje pasitiko sfinksų alėją (senaisiais laikais alėja tęsėsi iki pat Luxor šventyklos, o tai yra apie 4 km), tačiau buvo sugriauta ir dabar galima pamatyti tik kelias atkarpas su apgriuvusiais sfinksais. Taip pat uždarytoje teritorijoje radome “sfinksų kapines”, deja, ten patekti už papildomą pinigą niekas nepasiūlė, o mes ir neklausėme.

Visoje teritorijoje buvo begalė turistų, tiek nematėme per visą kelionės laiką (net prie piramidžių buvo mažiau). Apėję pirmas patalpas nusprendėme eiti į tolimiausius kampus ir bent kiek pabūti be žmonių. Apie pietus masė išsisklaidė, buvo galima grįžt ir ramiai apžiūrėti likusias patalpas.

Pagrindinė kolonų salė negali palikti abejingų – ilgai žiūrėjau sulaikiusi kvapą. Kiekviena kolona su piešiniais, dauguma dalykų yra išlikę. Šiame objekte buvo galima fotografuoti nemokamai (pagaliau!).

Skaityti: Egiptas: Bananų sala ir ilgai lauktas Karnakas

Ko nespėjome aplankyti, nes laikas ne guminis

Kaip visada, norų daugiau nei laiko ir kartais tena rinktis dėliojant plius minusus. Aišku, jei ne koronos testų darymas, vaikščiojimas ir laukimas valstybinėje ligoninėje, dar būtume spėję aplankyti kelis objektus. Nepaisant to, manau, kad patirtis ligoninėje irgi verta dėmesio, todėl ne taip ir gaila dėl tų kelių objektų.

Daugumą atstumų Kaire ėjome pėsčiomis – mums patinka stebėti vietinius, pamatyti jų gyvenimo būdą. Renkantis transportą tikrai būtų užtekę laiko pamatyti viską, tačiau manau, kad karvės tvartuose šalia ligoninės, visai šalia miesto centro (kurios neįtrauktos į nei vieną pasiūlymą, ką aplankyti), buvo daug geresnė patirtis negu ypač turistinis Cairo bokštas.

Tai štai, tos vietos, kurios taip ir liko sąraše:

  • Šiukšlininkų rajonas
  • City of Death
  • Citadelė
  • Cairo bokštas
  • Cairo muziejus
  • Nubian muziejus
  • Tombos Luxore

Skaityti: Egiptas: koronos testas ir biurokratijos “procesas”

Mūsų kelionės žemėlapis su pažymėtomis vietomis

Daugiau istorijų

en_USEnglish