Japonija

Nežinau kodėl, bet man “Tokijas” visada skambėdavo kažkaip magiškai. Tie daugiaaukščiai garažai, robotai kavinėse, visai kitaip atrodantys žmonės, dangoraižiai, siauros gatvės… O kur dar visos neoninės iškabos ir pilnos žmonių gatvės. Nežinau, ko iš jo tikėjausi, greičiausiai daug ir tuo pačiu labai mažai – pabūti, pajusti, suprasti. Pabūti pavyko, pajusti – tik truputėlį, o suprasti […]